Vitaminas D. Kodėl jis toks svarbus ir reikalingas?

Vitaminas D, kitaip dar vadinamas „saulės vitaminu“, gaminasi odoje veikiant saulei. Jis reikalingas norint palaikyti tinkamą kalcio koncentraciją kraujyje bei normalią kaulų ir raumenų sistemos veiklą. Šis vitaminas taip pat moduliuoja imuninę sistemą, skatina ląsteles augti, mažina uždegimą ir taip padeda išvengti tokių ligų kaip reumatoidinis artritas ir psoriazė. Be to, jis taip pat reguliuoja kraujospūdį bei palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą (1).

Išskiriamos dvi vitamino D formos

Cholekalciferolis (vit. D3) yra sintetinamas žmogaus odoje, veikiant saulės UVB spinduliuotei. Odoje neaktyvus jo pirmtakas 7-dehidrocholesterolis (vit. D3 provitaminas), paveikus UVB spinduliams, verčiamas į cholekalciferolį, iš kur jis keliauja į kepenis ir ten yra paverčiamas aktyviu metabolitu – kalcidioliu (25-OH D3). Būtent šis junginys yra matuojamas tiriant vitamino D kiekį organizme. Vėliau, inkstuose, kalcidiolis yra verčiamas į kalcitriolį (1,25-dihidroksivitaminą)(2). Šis aktyvus vitamino D3 junginys organizme laikomas hormonu, nes jis jungiasi ir aktyvina daugelio genų raišką. 

Vitamino D3 galime gauti su gyvulinės kilmės maistu, pavyzdžiui, kiaušiniais, riebia žuvimi ir, žinoma, vartojant maisto papildus.

Ergokalciferolis (vit. D2) randamas tik augaluose ir grybuose. Jis atlieka tokį patį vaidmenį kaip ir vit. D3, tačiau jų molekulinės struktūros šiek tiek skiriasi. Dar nėra iki galo išsiaiškinta visi veikimo skirtumai, bet abu jie gali padidinti vitamino D kiekį kraujyje. Šiuo metu yra žinoma, kad vit. D2 yra mažiau veiksmingas ir veikia trumpiau nei vit. D3 (2).

Kaip aprūpinti organizmą vitaminu D?

Vitaminas D yra hormono pirmtakas ir atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant skirtingas organizmo funkcijas. Būtent todėl jis yra toks svarbus.

Apie 50–90 % vitamino D yra absorbuojama iš odos, o likusi dalis gaunama su maistu. Skirtingų šaltinių duomenimis, tam, kad išvengtume vit. D trūkumo, kasdien ar bent du kartus per savaitę reikėtų apie 10-20 minučių pasilepinti saulės voniomis, kuomet daugiau nei 20-40% odos yra atidengta (3,4). 

Kartais vitamino D kiekis nurodomas ne tik µg (mikrogramais), bet išreiškiamas ir tarptautiniais vienetais (sutrumpinimas – „TV“). 1 µg vitamino D yra lygus 40 TV. Taigi 10 µg vitamino D yra lygus 400 TV. Penkiolikos minučių buvimas saulėje vidurdienį,  odos nepaslepiant po drabužiais ar nenaudojant SPF kremų, vasarą atitinka 10 000 TV (250 μg) vit. D3. Apšvietus tik rankas, plaštakas ir veidą – vit. D dozė, sudaro 200–600 TV. Tačiau reikia nepamiršti papildomų veiksnių, lemiančių odoje vykstančios sintezės efektyvumą. Pavyzdžiui: odos spalva, sezonas, oras ir debesuotumas, geografinė platuma, aukštis virš jūros lygio, paros laikas, odos tipas, amžius (senstant mažėja gebėjimas sintetinti vitaminą D odoje).

Vitamino D gamybai odoje įtaką turintys veiksniai

Yra išskiriama keletas veiksnių, kurie lemia sumažėjusią odos galimybę sintetinti vitaminą D:

1. Odoje esantis melaninas. Jis sugeria UVB spinduliuotę ir neleidžia 7-dehidrocholesteroliui (vit. D3 provitaminui) virsti vit. D3. Tai reiškia, kad asmenims su padidėjusia odos pigmentacija (turintiems pigmentinių dėmių) sumažėja vit. D gamyba odoje. Tokiems žmonėms reikia ilgiau būti saulėje, kad susidarytų pakankamas vit. D kiekis. Esant stipriam įdegiui vit. D3 gamyba taip pat mažėja.  

2. Apsauginiai kremai. Naudojant apsauginius kremus nuo saulės, kurie sugeria UVB spinduliuotę, vit. D gamyba odoje ženkliai sumažėja. Apsauginis kremas nuo saulės, kurio apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) yra 8, sumažina odos UVB gamybą >95%, o kremas nuo saulės, kurio SPF yra 15, tai sumažins iki > 98%. (5)

3. Sezoniškumas. Sezonas turi didelę įtaką vitamino D gamybai odoje. Žiemą saulės spinduliai į žemę patenka labiau pasvirusiu kampu, o ozono sluoksnis sugeria didesnį UVB spinduliuotės kiekį, daug debesuotų dienų. Vadinasi, odą pasiekia mažiau UVB spindulių. Dėl šios priežasties žiemos mėnesiais ypač sumažėja vit. D gamyba. Debesuotą vasaros dieną, odą taip pat pasiekia mažiau saulės spindulių nei saulėtą.

4. Paros laikas. Įtakos vitamino D gamybai turi ir paros laikas. Kuo saulė yra arčiau horizonto (ryte ar vakare), tuo mažiau saulės spindulių pasiekia žemę. Todėl vit. D gamyba yra lėtesnė, nei, pavyzdžiui, per pietus.

5. Riebalinė kūno masė. Vitaminas D yra riebaluose tirpus ir kaupiasi kūno riebaluose. Nutukusių asmenų riebaluose kaupiasi didesnis vit. D kiekis, tačiau biologiškai aktyvaus (organizmui naudingo) vitamino D yra mažiau. Taip yra todėl, kad riebaliniame sluoksnyje saugomas vit. D yra sunkiau prieinamas ir organizmui sudėtinga jį panaudoti savo reikmėms (6). Taigi, nutukusiems žmonėms reikia daugiau vit. D, kad būtų išlaikytas tinkamas jo kiekis organizme.(7)

Vitamino D trūkumas ir profilaktinės vitamino D dozės 

Vitamino D paros norma suaugusiam žmogui yra 75-250 nmol/l kraujo serume. Šį matmenį gauname atlikę kraujo tyrimą ir jis nurodo vit. D3 koncentraciją skystojoje kraujo dalyje, kai iš kraujo būna pašalinti kraujo kūneliai ir krešėjimo agentai. Tam, kad kraujo serume būtų išlaikomas toks vit. D kiekis, kasdien su maistu jo turime gauti bent 200 TV (5 µg). Nepakankamumu laikoma, kai 25-hidroksivitamino (25-OH D3) lygis yra mažesnes nei 75 nmol/l. Deficitu laikoma, kai kiekis yra <25 nmol/l. Tokiu atveju būtina konsultacija su gydytoju. 

Nėra bendro tarptautinio sutarimo dėl profilaktinės su maistu ir papildais gaunamos vitamino D dozės. Endokrininė draugija rekomenduoja neviršyti 10 000 TV/dieną, o Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) draugija rekomenduoja neviršyti 4000 TV/dieną. Siekiant išlaikyti šį lygį, paaugliams (nuo 11 iki 18 metų) yra rekomenduojama kasdien suvartoti nuo 800 iki 2000 TV, o suaugusiems, kuriems nėra nustatytas vitamino D3 trūkumas, nuo 1000 iki 2000 TV(8). Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos vit. D kiekio rekomendacijos Lietuvos gyventojams.  

Kodėl vitaminas D ir vitaminas K yra svarbūs vienas kito veikimui?

Vitaminai D ir K yra tirpūs riebaluose ir vaidina pagrindinį vaidmenį kalcio apykaitoje. Vit. D vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant kalcio metabolizmą, didindamas kalcio absorbciją žarnyne. Vit. D perteklius padidina kalcio koncentraciją kraujyje, kuris, užuot nukeliavęs į kaulus, nusėda ant kraujagyslių sienelių ir jas pažeidžia. Dėl šios priežasties sparčiau ima vystytis aterosklerozė, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei, dėl susidarančių trombų, patirti infarktą arba insultą. Norint sumažinti arterijų kalcifikacijos procesą, vit. D rekomenduojama vartoti kartu su vit. K. Be to, vit. D skatina nuo vit. K priklausomų baltymų gamybą. Todėl tam, kad šie baltymai būtų tinkamai gaminami, abu vitaminai yra būtini. Kartu jie veikia sinergiškai: vit. D padeda organizmui absorbuoti kalcį, o vit. K gautą kalcį nukreipia į kaulus ir neleidžia jam kauptis minkštuosiuose audiniuose bei kraujagyslėse. Kitaip tariant, vit. D perneša kalcį iš žarnyno į kraują, o vit. K perneša kalcį iš kraujo į kaulus (9).

Šaltiniai

1. Sizar O, Khare S, Goyal A, Givler A. Vitamin D Deficiency. Endocrinology and Diabetes: A Problem-Oriented Approach [Internet]. 2023 Feb 19 [cited 2023 Mar 22];9781461486848:293–304. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK532266/

2. Tripkovic L, Lambert H, Hart K, Smith CP, Bucca G, Penson S, et al. Comparison of vitamin D2 and vitamin D3 supplementation in raising serum 25-hydroxyvitamin D status: a systematic review and meta-analysis. Am J Clin Nutr [Internet]. 2012 Jun 1 [cited 2023 Mar 28];95(6):1357. Available from: /pmc/articles/PMC3349454/

3. Vitamin D - Health Professional Fact Sheet [Internet]. [cited 2023 Mar 22]. Available from: https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-HealthProfessional/

4. Religi A, Backes C, Chatelan A, Bulliard JL, Vuilleumier L, Moccozet L, et al. Estimation of exposure durations for vitamin D production and sunburn risk in Switzerland. J Expo Sci Environ Epidemiol [Internet]. 2019 Oct 1 [cited 2023 Mar 28];29(6):742–52. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30992519/

5. Neale RE, Khan SR, Lucas RM, Waterhouse M, Whiteman DC, Olsen CM. The effect of sunscreen on vitamin D: a review. British Journal of Dermatology [Internet]. 2019 Nov 1 [cited 2023 Mar 28];181(5):907–15. Available from: https://academic.oup.com/bjd/article/181/5/907/6602215

6. Wortsman J, Matsuoka LY, Chen TC, Lu Z, Holick MF. Decreased bioavailability of vitamin D in obesity. Am J Clin Nutr [Internet]. 2000 [cited 2023 Mar 28];72(3):690–3. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/10966885/

7. Maurya VK, Aggarwal M. Factors influencing the absorption of vitamin D in GIT: an overview. J Food Sci Technol [Internet]. 2017 Nov 1 [cited 2023 Mar 28];54(12):3753. Available from: /pmc/articles/PMC5643801/

8. Scientific Opinion on the Tolerable Upper Intake Level of vitamin D. EFSA Journal. 2012 Jul 1;10(7). 

9. Van Ballegooijen AJ, Pilz S, Tomaschitz A, Grübler MR, Verheyen N. The Synergistic Interplay between Vitamins D and K for Bone and Cardiovascular Health: A Narrative Review. Int J Endocrinol [Internet]. 2017 [cited 2023 Mar 28];2017. Available from: /pmc/articles/PMC5613455/